Kartais, net kai būna ne taip, kaip manai, kad turėtų būti, būna kur kas geriau nei įsivaizduoji, kad galėtų būti.
Kūčios ir Kalėdos man visad siejosi su tam tikromis taisyklėmis, kurių nuo vaikystės atrodo yra įprasta laikytis. Bet jei susiklosto taip, kad jų laikytis paprasčiausiai neišeina, tada yra dvi išeitys: gailėtis ir liūdėti, kad yra ne taip, kaip turėtų būti, arba paprasčiausiai..susigalvoti naujas taisykles. O apskritai, kam tos taisyklės? Gal visai neblogai ir be jų?
Ne tik apie šventes kalbant. Ir šiaip apie gyvenimą. Esi numatęs, kad turi būti vienaip, nes manai, kad taip teisinga ir taip tau geriausia. O tada gyveni gyveni žmogus, ir supranti, kad nė velnio taip nėra. Ir kas belieka? Tos pačios dvi išeitys: keiksnoti gyvenimą, kad turi ne tai, ko norėjai, kad esi ne ten, kur norėjai būti..arba pažiūrėti į viską kiek kitaip. Pamilti tai, ką jau turi, o tada spręsti: gal tiesiog per mažai save pažįsti ir tau iš gyvenimo reikia visai ne to, ką buvai suplanavęs? Kartais esame taip karštai įsitikinę, kad kelias, kuriuo einame, yra teisingas, ir einame jo įsikibę, kad nė neapsidairome ir nepastebime, kad kažkur nugrybavom.
Gal vertėtų išmesti rėmus, į kuriuos patys įsispraudžiame susikūrę tobulą įsivaizduojamą viziją. Ne, toli gražu nesakau, kad reikia plaukti pasroviui. Reikia aiškiai žinoti, ko nori iš gyvenimo, kad tai gautum. Bet patyriau, kad kartais viskas geriau klostosi, kai atsisakai įsitikinimų, kad vienas ar kitas kelias yra vienintelis ir nepakeičiamas, atsipalaiduoji, ir atveri žvilgsnį plačiau. Supranti, kad iš tikrųjų esi laisvas, o tai, kas varžo, kyla tik iš tavęs paties. O juk būti laisvam yra prigimtinis kiekvieno troškimas.
Atrasti, patirti, išgyventi, pajausti – juk tai ir yra tikrasis gyvenimo pažinimas.
Tad nesprauskime savęs į rėmus, nekurkime taisyklių, kurių patys nenorime laikytis. Stengdamiesi dėl ateities negyvenkime tuo, kas bus, kai tai pasieksime, o atsipalaiduokime ir mėgaukimės tuo, ką darome dabar. Juk gyvenimas yra kelionė, o ne galutinis tikslas. O ir procesas dažniausiai teikia daugiau malonumo nei pats rezultatas.
***
Kitąmet linkiu sau (o tuo pačiu ir visiems):
Daug rašyti. Dar daugiau skaityti. Savo malonumui. Nepaliauti ieškoti ir atrasti. Daug laiko leisti gamtoje. Svajoti. Juoktis! Daug ir iš širdies. Nebijoti kartais būti vaiku. Kartais leisti sau pamiršti kasdienybę, rūpesčius, ir neskaičiuoti laiko. Mažiau keiktis ir keiksnoti kitus. Dažniau šypsotis. Skirti laiko sau. Į daugelį dalykų žiūrėti paprasčiau. Mažiau galvoti apie tai, ką pagalvos kiti. Nesureikšminti smulkių nesėkmių, užtat džiaugtis mažais pasisekimais. Negaišti laiko su žmonėmis, kurie jo neverti, ir rasti laiko žmonėms, šalia kurių norisi būti. Branginti laiką, tačiau retsykiais sugebėti trumpam prarasti jo nuovoką.
O svarbiausia – būti čia ir dabar.
