Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu

Pamenu, kai buvau maža, vis pasvajodavau apie tai, kuo ir kokia būsiu užaugusi. Metams bėgant pradėjau klausti savęs – o kada žinoti, kad jau užaugai? Nes tas jausmas taip ir neateina, kaip manei, kad bus.

Karštai tikiu, kad ir kas benutiktų – širdyje visuomet išliksiu vaiku. Nes širdyje visi mes vaikai. Ir kol leidžiame sau jais būti – tol esame laisvi, o kai esame laisvi, esame gyvi.

Bet kas įdomiausia, kad visai neseniai pagavau save galvojant, kad dar niekuomet nesijaučiau tokia moteriška, kaip jaučiuosi dabar. Kas pasikeitė?

Turbūt tai, kad pradėjau mylėti save. Mylėti save tokią, kokia esu, leisti sau būti tokiai, kokia noriu būti. Išdrįsti daryti tai, ką noriu daryti. Nesprausti savęs į rėmus, kuriuos kažkas nubrėžė. Neturiu jaustis blogai, kad į juos netelpu. Nors visuomet žinojau, kad dažnai skiriuosi nuo kitų, kažkur viduj glūdėjo menkavertiškumo jausmas, kuris tyliai šnabždėjo, jog neatitikdama standartų kažką nuviliu. Ilgai savęs klausiau – ką gi? Ir supratau, kad visiškai nesvarbu, ką. Svarbiausia yra nenuvilti savęs. Būti savo paties herojumi – tuo, kuriuo visuomet svajojai būti, kai užaugsi. Nes tuomet tampi mūza pats sau. O tuomet gali nuversti kalnus. Ir ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.
Nes ir laimė ne kažkur kitur, o tavyje. Laimės nereikia ieškoti išorėje – jos reikia ieškoti savyje. Tiesa, vidinės paieškos, ko gero, pačios painiausios, bet kartu ir pačios įdomiausios.

Ilgametis mano Laimės recepto kūrimo procesas skirtingais etapais duoda tų pačių rezultatų – tai tik įprasmina ankstesnius atradimus. Jei šiandien reiktų keliais žodžiais apibrėžti laimės sąvoką, ji suktųsi apie šiuos pojūčius: dėkingumas, kantrybė, laisvė. Ko gero, skirtingais gyvenimo etapais šiuos jausmus išgyvenu vis kitaip, skirtinguose kontekstuose, bet jų prasmė nesikeičia.

Dėkingumo jausmas jau daug metų man yra tiesioginis raktažodis į laimę ir pilnatvės jausmą. Tikiu, kad niekas gyvenime nevyksta be priežasties, o ir nėra savaime gerų ar blogų dalykų – visiems įvykiams ir reiškiniams reikšmę suteikiame mes patys. Tai, kas šiandien atrodo blogai, po kurio laiko gali atrodyti geriausia, kas tau yra nutikę, nes tik tokiu keliu išmokai vertingas pamokas, sustiprėjai ir esi pasiruošęs kur kas didesniems žingsniams nei prieš kurį laiką tikėjaisi.

Kiekvienas žmogus, kuris atsiranda mūsų gyvenime, turi tam tikrą reikšmę. Kiekvienas įvykis taip pat turi. Kaip ir kiekvienas sprendimas, kurį priimame. Didelis ar mažas. Dėl to jaučiu dėkingumą už viską, kas vyksta mano gyvenime. Jei tą akimirką atrodo, kad vyksta blogai – žinau, kad kantrybė parodys, jog viskam yra sava priežastis.

Ir ta diena ateina. Po chaoso įsivyrauja ramybė, po lietaus išnyra saulė, po pasimetimo ateina tikrumas. Tikrumas, kad niekas nevyksta be priežasties. Kad absoliučiai viskas, kas tavo gyvenime įvyko, vingiuotais keliais atvedė tave čia, kur esi šiandien. Ir jautiesi beprotiškai dėkingas už viską viską. Nes žinai, kiek dar daug ir įdomaus tavęs laukia. Ir vingiuoto, taip. Bet tie vingiai bus tau patys mieliausi, nes jais eiti renkiesi pats. Nėra jokių rėmų, tik tie, kuriuos kuri savo galvoje.

Kai leidi sau būti tuo, kuo nori būti, ir išlaisvini vidinį vaiką savyje – tą, kuris svajoja, kuria ir kasdien stengiasi būti geresnis negu vakar, pajunti, kad, ko gero, čia ir yra tas atsakymas. Suaugusiojo išmintis ateina tada, kai nebesigėdiji būti vaiku ir gyventi savo svajonių gyvenimą, kurį kūrei vaikystėje statydamas pilį smėlio dėžėje. Tik vėliau kažkodėl nustojai, nes kiti pradėjo mokyti, kad pasakų nebūna. O tu ėmei ir patikėjai.

Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.

Kiekvienas kuriame savo Pasaką patys.

Su drugeliais pilve nekantriai laukiu lapkričio, nes šiemet man jis ypatingas. Turbūt dar niekuomet nesijaučiau tokia laisva, tokia gyva ir tokia įkvėpta Gyventi. Širdis spurda vien pagalvojus, koks visomis prasmėmis spalvingas šis ruduo.

Mano mielas lapkriti, atviru glėbiu laukiu Tavęs.

Ir nors įkvėpimas nebūtinai turi būti meninės prigimties, visgi įkvėpimas yra ūpas kūrybai. Tam tikra prasme kiekvienas esame kūrėjas – kasdien užsiimame savo gyvenimo kūryba.

Laisvės, įkvėpimo ir prasmingos kūrybos! <3

Nuotrauka © Laurynas Matulionis