šeštadienis, balandžio 16, 2011

Apie mane

Sakote, filologė. Ne, nesu aš filologė, apie kokią tikriausiai galvojate. Aš nenešioju akinių stiklainio dugno storio lęšiais, man nepatinka sijonai žemiau kelių ir mano plaukai visai neriebaluoti (dažniausiai).
Ir šiaip, aš visai šauni mergina. Bent jau tokia save laikau.
Kodėl filologė? Nes aš tokia esu. Ir tuo didžiuojuosi.

Kodėl rašau? Nes man patinka rašyti. Patinka rašyti neįpareigojančiai. Patinka rašyti tai, ką galvoju. Ir kaip galvoju. Nes mintims kartais liūdna galvoje, joms norisi pasiganyti po platesnes erdves. Man internetas tuo visada ir patiko. Rašai kažkam, o kartu ir niekam.

                                                  •••

Kartais, studijuodamas filologiją, žmogus aptinki įdomių dalykų. Štai pavyzdžiui. Ko gero, kiekvienam bent kiek išsilavinusiam žmogui yra aišku, kas yra katarsis. Bet kaip čia yra, kad angliško žodžio cathartic lietuviškos reikšmės žodyne pateikiamos dvi:
1) katarsio, iškrovos, tyrinantis;
2) vidurių paleidžiamasis.
Taip išeitų, kad sielos apsivalymas ateina gerai išsitriedus?

Tokios ir panašios įžvalgos man ateina į galvą studijuojant šį nuostabų mokslą.
Filologės užrašai, manau, bus pati tinkamiausia lentyna tokioms įžvalgoms susidėti. Bet nemanykit, kad filologės galvoje sukasi mintys vien apie kalbą. Rašysiu apie viską. Daugelis dalykų man kelia samprotavimų, kurie jau seniai ieškojo vietos, kur galėtų susiburti.


Ir nors esu filologė, perspėju - nebūsiu iki galo filologiška. Darysiu kalbos kultūros, stiliaus klaidų. Ir jūs nepykit.  Darysiu tyčia. Ne, neaviu basketkių, man namai neparsiduoda ir niekas manęs neįtakoja, bet man kur kas mieliau sakyti "ačiū labai" nei "labai ačiū". Nes paprasčiausiai man taip labiau patinka.


Nuoširdžiai -



P.S. Mano antrieji namai:


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą