Gal kažkas sakys, kad visa tai - krūva šlamšto, bet man visi tokie dalykai yra brangūs. Kadangi esu baisingai sentimentali, kartais, ramiais vakarais, mėgstu užmesti akį į ką nors seno, kas sukelia man gerus prisiminimus ir šypseną veide.
Vakar varčiau savo bakalaurinį bloknotą, kur užsirašydavau dėstytojų ir kolegių (o kartais ir savo pačios) nusišnekėjimus ar šiaip smagias mintis.
Nuotrupa iš filologių dialogo:
D.: Pakrikštysiu savo dukrą Priegaide.
L.: Tai ją prie gaidžių labai trauks.
O šiaip, esu užsirašiusi ir gana neblogą vieno protingo dėdės (S. Kierkegaard) mintį: Gyvenimą įmanu suprasti tik žvelgiant į jį atgalios, bet nugyventi jį reikia žvelgiant į priekį.
Ta proga, pernelyg nesižvalgydama atgalios (tik truputį), eisiu miegoti, nes, žvelgiant į priekį, rytoj reikės anksti keltis.
P.S. Kai pagaliau atsiduri ten, kur turi būti, stebuklingai pajuda to-do sąrašo punktų eliminavimas. Faktas!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą