Tik susidūręs su konkrečia situacija gyvenime sužinai, kaip iš tiesų į ją reaguoji ir jautiesi – kol to neįvyko, gali numanyti, įsivaizduoti, bet visgi tik spėlioti.
Mažai mes turime žinių apie save a priori, visgi dauguma jų ateina per patyrimą.
Kad ir kaip mėgstu ir vertinu vienatvę, kartais maloniai nustembu
(jei tiksliau – pati save nustebinu), kad vis dėlto nesu toks jau vilkas
atsiskyrėlis, kokia kartais save laikau (na ir kaip aš vis pamirštu, kad žmogus – iš prigimties bendruomeniška būtybė?).
Pasiekus tai, ko seniai troškau, didesnį džiaugsmą teikia ne pats pasiekimas, o palaikymas, kurį jaučiu iš aplinkinių. Gal todėl, kad jausdamas aplinkinių palaikymą supranti, kad kažką darai teisingai. O tai reiškia, kad, tai, ką darai, turi prasmę.
Pasiekus tai, ko seniai troškau, didesnį džiaugsmą teikia ne pats pasiekimas, o palaikymas, kurį jaučiu iš aplinkinių. Gal todėl, kad jausdamas aplinkinių palaikymą supranti, kad kažką darai teisingai. O tai reiškia, kad, tai, ką darai, turi prasmę.
Neapsakomai geras jausmas.
Norisi nesustoti, siekti, eiti į priekį. Ir daug daug šypsotis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą