Nereikia studijuoti ekonomikos, kad žinotum, jog prekės kaina ir vertė – netapatūs dalykai. Bet kaipgi yra su akcijom? Į kurią pusę vertės skalėje keičiasi akcijinės prekės vertė? Logiškai mąstant, prekė lyg ir mažiau vertinga, jei pardavėjas ją sutinka parduoti pigiau. Tačiau kodėl tuomet šluote šluojame iš lentynų tas bevertes prekes? O gal yra visai ne taip?
Anądien su draugu kalbėjomės apie visas tas akcijas parduotuvėse. Juk žmonės pastaruoju metu prisiperka vis daugiau to, ko jiems iš tikrųjų net nereikia.
Neslėpsiu, nuėjus į parduotuvę dažniausiai mano krepšelyje galima aptikti bent trečdalį akcijinių prekių. Sunku pasakyti, kurios iš jų man būna išties reikalingos. Viena vertus, tikrai apsidžiaugiu galėdama pigiau nusipirkti mėgstamų vaisių, kurių be akcijos gal ir nepirkčiau, kita vertus, prisiperku akcijinių sūrelių, jogurtų ir kitų dalykų, ir galiausiai sumoku daugiau nei planavau.
Štai ir susigaudyk žmogus, ar akcijos padeda taupyti, ar tik priverčia išlaidauti.
Viena vertus, akcijos leidžia nusipirkti kažko, ko už pilną kainą gal ir nepirktum. Taigi, jos savotiškai suteikia galimybes. Bet gerai pagalvojus, juk taip sunku atsispirti įžūliam užrašui su perbraukta kaina, todėl nepastebėdamas krauni į pirkinių krepšį tai, ko neketinai pirkti, bet juk reikia pasinaudoti proga! Ir taip pamažu tai tampa savotiška priklausomybe. Negali nepirkti, nes juk tokia gera akcija!
Žinoma, hiperbolizuoju, bet reikia pripažinti, kad panašių situacijų tikrai būna. Jau nekalbu apie pastaruoju metu ypač išpopuliarėjusius nuolaidų kuponus "19 litų už 50lt vertės šūdą". Nesakau, yra ir tikrai gerų pasiūlymų, ir pati pirkau ne vieną kuponą, bet kas jau per daug, tas nesveika.
Grįžtant prie idėjos apie prekių vertę, manau, vertė ir priklauso nuo to, ar tau ta prekė reikalinga. Jei grįžus namo akcijinė prekė vis dar panėši į iš medžioklės parsineštą laimikį, žinoma, jos vertė tavo akyse tik pakyla. Tačiau jei grįžęs namo susigaudai "wtf, kam man šitai?", tai tas spontaniškas pirkinys labiau panašus į pigioj loterijoj gautą šlamštinį paguodos prizą. Tik dovanotam arkliui į dantis nežiūri, o čia dar ir pats už jį susimokėjai.
Ko gero, nenorint įsivelti į prekybos centrų žaidžiamą "Monopolį", kuriame atsistojęs ant bet kurio laukelio susiperki viską, reikia atidžiau vertinti, ar šita akcija, kuri šią sekundę taip vilioja, po kelių valandų privers tave jaustis namo parsinešus laimikį, ar išmetus pinigus į balą. Svarbiausia šito prekybos centrų žaidimo taisyklė – mokėti naudotis akcijomis, kad jos atneštų naudą tau pačiam, o ne Maximai ar beta.lt.
P.S. Į temą. Nemaniau, kad Rimi tokios prastos nuomonės apie lietuvius. Taip nusigyvenom, kad pradėjom gerti šampūną? Na, gal ir pigiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą